- vienkieminė
- vienkiemi̇̀nis, vienkiemi̇̀nė bdv. Vienkiemi̇̀nis ū́kis.
.
.
kieminis — kiemìnis, ė adj. (2), kiẽminis (1) 1. → kiemas 2: Kieminès trobas statydavo arčiau ūlyčios Antš. Kieminę auką pats namų gaspadorius atlaikęs S.Dauk. Į kiemìnę kamarą įejo Slnt. 2. → kiemas 3: Naudojimosi žeme formos turi būti visiškai laisvos … Dictionary of the Lithuanian Language